Europoje fiksuojama neįprastai aukšta temperatūra 2025 metų gruodžio mėnesį, kai kuriose vietovėse siekianti net 20°C. Šis reiškinys kelia rimtą susirūpinimą mokslininkams ir aplinkosaugos ekspertams dėl spartėjančios klimato kaitos ir jos pasekmių.
Anomalinis šiltėjimas žiemą gali turėti ilgalaikių padarinių ne tik ekosistemoms, bet ir įvairiems ekonomikos sektoriams, ypač žemės ūkiui ir turizmui.
Rekordinė šiluma Europoje
Copernicus klimato kaitos tarnybos (C3S) duomenys rodo, kad 2025 metų gruodis buvo vienas šilčiausių istorijoje.
- Vidutinė paviršiaus oro temperatūra siekė 13,42°C, kas yra 0,76°C aukščiau nei 1991-2020 metų vidurkis.
- Tai antrasis šilčiausias gruodis istorijoje po 2023 metų.
- Temperatūra buvo net 1,69°C aukštesnė nei ikipramoninio laikotarpio gruodžio vidurkis (1850-1900 m.).
Temperatūros skirtumai Europoje
Šilumos banga pasiskirstė nevienodai, o kai kuriose regionuose temperatūros pokyčiai buvo itin ryškūs.
- Šiaurės vakarų Rusijoje temperatūra viršijo 4°C virš normos.
- Daugelyje šiaurės vakarų, centrinės ir rytinės Europos regionų temperatūra buvo 2-3°C aukštesnė nei vidutinė.
- Jungtinė Karalystė patyrė penktą šilčiausią gruodį nuo 1884 metų.
- Pietų Norvegijoje temperatūra buvo 3-4°C aukštesnė nei įprasta, tačiau šiaurėje – iki 1°C žemesnė nei normalu.
Klimato kaitos pasekmės
Neįprastai šilta žiema sukelia rimtus iššūkius aplinkai, žemės ūkiui ir turizmui. Štai pagrindinės problemos, su kuriomis gali susidurti Europa:
- Ekosistemų pusiausvyros sutrikdymas
- Padidėjusi sausrų ir miškų gaisrų rizika
- Žemės ūkio sektoriaus nuostoliai
- Slidinėjimo kurortų veiklos sutrikdymas
- Padidėjusi potvynių tikimybė dėl ankstyvesnio sniego tirpimo
Mokslininkų perspėjimai
Klimato kaitos ekspertai įspėja, kad tokie temperatūros svyravimai gali tapti vis dažnesni, jei nebus imtasi griežtesnių priemonių šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms mažinti. C3S direktorius Carlo Buontempo pabrėžia: „Mūsų tradicinė sistema, skirta susidoroti su ekstremaliais klimato reiškiniais, yra išbandoma iki ribų. Štai kodėl adaptacija nebėra pasirinkimas – tai būtinybė.„
Europos Sąjungos veiksmai
Atsižvelgiant į sparčiai besikeičiantį klimatą, Europos Sąjunga jau ėmėsi tam tikrų priemonių, siekdama sumažinti klimato kaitos poveikį:
- Priimta ES strategija dėl prisitaikymo prie klimato kaitos.
- Naujoji bendroji žemės ūkio politika 2021-2027 m. turi aiškų adaptacijos tikslą.
- ES valstybės narės apibrėžė žemės ūkio sektorių kaip prioritetą savo nacionalinėse adaptacijos strategijose.
Ateities perspektyvos
Europos mokslinis patariamasis klimato kaitos komitetas savo 2025 m. darbo programoje pabrėžia būtinybę:
- Stiprinti klimato švelninimo priemones
- Didinti atsparumą ES žemės ūkyje
- Gerinti ES prisitaikymo prie klimato kaitos pajėgumus
Neįprastai šilta žiema Europoje yra rimtas įspėjimas apie spartėjančią klimato kaitą. Nors ES imasi veiksmų, ekspertai pabrėžia, kad reikia dar didesnių pastangų norint sušvelninti klimato kaitos padarinius ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų. Kiekvieno piliečio indėlis į šią kovą yra svarbus, todėl svarbu sekti naujienas ir prisidėti prie tvaraus gyvenimo būdo.
