Tikriausiai bent kartą esate girdėję terminą „priešinsultinė būklė“. Jis skamba grėsmingai – tarsi paskutinis įspėjimas prieš rimtą sveikatos sukrėtimą. Tačiau ar toks medicininis terminas iš tiesų egzistuoja?
Priešinsultinė būklė – realus pavojus ar mitas?
Nors sąvoka „priešinsultinė būklė“ dažnai pasitaiko kasdienėje kalboje, medikų praktikoje jos nerasite. Nei Tarptautinėje ligų klasifikacijoje TLK-10, nei TLK-11 šis terminas nėra įtrauktas. Taigi, oficialiai tokios diagnozės – nėra.
Tačiau realybėje yra keletas pavojingų būklių, kurios išties signalizuoja apie didelę insulto riziką – ir į jas numoti ranka būtų pavojinga.
Dvi būklės, kurios gali būti „įspėjimas“
1. Hipertenzinė krizė
Tai – staigus kraujospūdžio šuolis virš 180/120 mm Hg. Jam būdingi simptomai:
- Dusulys,
- Stiprus galvos skausmas,
- Krūtinės skausmas,
- Regėjimo sutrikimai,
- Pykinimas ar vėmimas.
Ši būsena pažeidžia vidaus organus bei kraujagysles – o tai reiškia, kad insulto rizika itin didelė. Nedelsdami kvieskite greitąją (numeris 112)!
2. Praeinantis smegenų išemijos priepuolis (TIA)
Tai – trumpalaikis kraujotakos sutrikimas smegenyse, dar vadinamas „mini insultu“. Jo simptomai:
- Kalbos sutrikimai,
- Vienos pusės veido ar kūno tirpimas,
- Galvos svaigimas ar pusiausvyros praradimas.
Simptomai dažnai praeina per kelias valandas, bet tai nereiškia, kad pavojus praėjo. Statistika rodo: net kas trečias, patyręs TIA, per metus patiria tikrą insultą.
Ką daryti, jei įtariate „priešinsultinę“ būklę?
Svarbiausia – nedelsti. Jei pajutote įtartinus simptomus, neeksperimentuokite su „išsimiegojimu“ ar savarankišku gydymu.
Būtina pasikonsultuoti su gydytoju, o jei tai jau įvyko – klauskite konkrečiai, ką medikas turi omenyje sakydamas „priešinsultinė būklė“.
Be to, labai svarbu keisti gyvenimo būdą. Štai pagrindinės neurologų rekomendacijos:
6 paprasti žingsniai, kurie gali išgelbėti nuo insulto
- Mityba – rinkitės augalinį maistą, žuvį, sveikus riebalus. Venkite druskos pertekliaus.
- Rūkymo atsisakymas – rūkymas skatina aterosklerozę ir kraujagyslių susiaurėjimą.
- Fizinis aktyvumas – 150–300 min. per savaitę vidutinio intensyvumo krūvio (net pasivaikščiojimas svarbu!).
- Alkoholio ribojimas – ne daugiau kaip 1–2 porcijos per dieną (pvz., 100 ml vyno).
- Kraujospūdžio kontrolė – reguliariai jį matuokite, net jei jaučiatės gerai.
- Vaistai – tik pagal gydytoją – net jei savijauta pagerėjo, vaistų savavališkai nenutraukite.
Išvada: insultas neprasideda „staiga“
Dažniausiai kūnas siunčia signalus anksčiau – tik svarbu juos atpažinti. Jei kasdien rūpinsitės sveikata, sumažinsite pavojų ne tik insultui, bet ir kitoms rimtoms širdies ir kraujagyslių ligoms.
