Kraujo tyrimai yra dažna medicininė procedūra, tačiau daugelis žmonių gali jaustis nervuoti dėl kraujo imimo. Kiti gali nežinoti, kaip tinkamai pasiruošti ar ar reikėtų vengti valgymo ar gėrimo prieš procedūrą. Šis straipsnis pateikia patarimus, kaip tinkamai pasiruošti kraujo tyrimui, ir paaiškina, ko galite tikėtis per kraujo imimo procedūrą.
Patarimai, kurių galite laikytis prieš kraujo tyrimą:
Sekite gydytojo nurodymus atidžiai. Kai kuriems kraujo tyrimams gali reikėti badauti (vengti valgyti ar gerti, išskyrus vandenį) 9–12 valandų prieš procedūrą. Gydytojas taip pat gali paprašyti jūsų nustoti vartoti tam tikrus vaistus.
Jei reikia baduoti, taip pat apsvarstykite galimybę vengti rūkymo, alkoholio vartojimo, kramtomosios gumos ir intensyvaus fizinio krūvio. Visa tai gali paveikti kraujo tyrimo rezultatus.
Jei nereikia badauti, apsvarstykite galimybę vengti alkoholio ir riebių ar gausių maisto produktų. Tai padės jums jaustis geriau tyrimo dieną.
Miegokite pakankamai. Gerai išsimiegojęs žmogus turi geriau matomas venas, todėl kraujo imimas tampa lengvesnis.
Jei lankotės laboratorijoje, kuri nereikalauja iš anksto užsakyti vizito, paskambinkite ir sužinokite, kada ji būna mažiau užimta, kad nereikėtų ilgai laukti.
Patarimai, kurių galite laikytis kraujo tyrimo dieną:
- Gerkite daug vandens. Hidratacija padeda palaikyti daugiau skysčio venose, todėl kraujo imimas tampa lengvesnis.
- Venkite kavos ir kitų kofeino turinčių gėrimų, nes jie gali dehidratuoti.
- Jei nereikia badauti, valgykite pusryčius 1–2 valandas prieš tyrimą. Tai padės išvengti galvos svaigimo per kraujo imimo procedūrą.
- Jei jaudinatės dėl pykinimo ar vėmimo, venkite valgyti tiesiai prieš vizitą.
- Dėvėkite trumpomis rankovėmis marškinėlius po išoriniais drabužiais, kad būtų lengviau pasiekti ranką.
- Atvykite keliomis minutėmis anksčiau, kad turėtumėte laiko užpildyti visus reikiamus dokumentus.
- Atsineškite draudimo kortelę ir asmens tapatybės dokumentą.
- Atsineškite nedidelį užkandį, pvz., vaisių ar baltymų batonėlį,kad turėtumėte ką suvalgyti po vizito.
Kraujo imimo procedūra:
Atvykimas į laboratoriją ir registracija
Kai atvykstate į laboratoriją, užsiregistruosite prie priėmimo. Lauksite vestibiulyje, kol laborantas jus pakvies į kraujo imimo kabinetą. Laborantas paprašys jūsų sėstis į kėdę su ranktūriu.
Pasiruošimas kraujo imimui
Jei dėvite ilgomis rankovėmis marškinėlius, užsivilkite rankovę virš alkūnės. Tada ištieskite ranką prieš save.
Kraujo imimo procedūra
Laborantas nuvalys nedidelę odos vietą ant rankos antiseptiku. Jie taip pat uždės elastinę juostelę ant rankos. Tai padeda venai išsipūsti, todėl lengviau įkišti adatą ir imti kraują.
Kraujo imimo patirtis
Norėdami skatinti kraujo tekėjimą, laborantas gali paprašyti jūsų suspausti kumštį. Tada jie švelniai įkiša adatą į ranką. Jūs galite jausti nedidelį įbadimą, bet tai neturėtų būti skausminga.
Po kraujo imimo
Kai bus paimta pakankamai kraujo, laborantas pašalins adatą ir uždės nedidelį pleistrą ant odos.
Pasirūpinkite savimi po procedūros
Jeigu po kraujo imimo jausitės apsvaigę, praneškite laborantui. Galite pasilikti sėdėti kėdėje, kol svaigulys praeis. Jei atsinešėte užkandį ar vandens, dabar būtų geras laikas juos suvalgyti ar išgerti. Jei nesate atsinešę maisto ar vandens, paprašykite laboranto duoti stiklinę vandens. Vanduo padeda sumažinti galimą svaigulį.
Po procedūros pasekmės
Gali atsirasti nedidelis skausmas ar mėlynė ant rankos, kur buvo įkišta adatą. Bet koks jausmas turėtų praeiti per kelias dienas.
Kraujo tyrimo rezultatai
Daugeliui įprastų kraujo tyrimų rezultatus galima gauti nuo 24 valandų iki kelių dienų. Tai apima pilną kraujo tyrimą, bazinį metabolinį panelį, pilną metabolinį panelį, lipidų panelį. Kai kuriais atvejais gali prireikti iki kelių savaičių, kad gautumėte rezultatus. Pavyzdžiui, retų būklių tyrimai gali užtrukti ilgiau, nes ne kiekviena laboratorija yra pasirengusi specializuotiems tyrimams.
Konsultacija su specialistais
Kalbėkite su savo gydytoju ar laboratorijos techniku, kad sužinotumėte, kada galite tikėtis savo tyrimo rezultatų.
Kraujo tyrimo svarba ir jūsų jausmai
Kraujo tyrimas yra greita ir įprasta medicininė procedūra. Geriausias būdas pasiruošti kraujo tyrimui yra laikytis gydytojo nurodymų. Kai kuriems kraujo tyrimams gali reikėti badauti prieš procedūrą, bet tai priklauso nuo to, kokį tyrimą atliksite.
Jeigu jaudinatės, kad galite jaustis stresą ar pykinimą, praneškite laborantui, kad jis galėtų padėti jums jaustis patogiau. Gilius kvėpavimas ar muzikos klausymasis gali padėti jums atsipalaiduoti.
Bendras kraujo tyrimas (BKT) yra vienas iš dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų, kuris suteikia informaciją apie kraujo ląstelių skaičių ir jų būklę. Štai ką galima sužinoti iš bendro kraujo tyrimo:
- Eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) skaičius: Eritrocitai neša deguonį iš plaučių į visus kūno audinius. Jų skaičiaus pokyčiai gali rodyti anemiją, dehidrataciją ar kitas būkles.
- Hemoglobino kiekis: Hemoglobinas yra baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, kuris jungiasi su deguonimi. Mažas hemoglobino kiekis gali rodyti anemiją.
- Hematokrito lygis: Tai yra raudonųjų kraujo kūnelių tūrio dalis visame kraujyje. Pokyčiai šiame lygyje gali rodyti anemiją, dehidrataciją ar kitas būkles.
- Leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) skaičius: Baltieji kraujo kūneliai kovoja su infekcijomis. Jų skaičiaus padidėjimas gali rodyti uždegiminę būklę ar infekciją, o sumažėjimas gali rodyti tam tikras ligas ar būkles, pvz., imunodeficito būseną.
- Trombocitų (kraujo plokštelių) skaičius: Trombocitai padeda kraujui kreštėti. Jų skaičiaus pokyčiai gali rodyti įvairias būkles, nuo uždegimo ar infekcijos iki kraujo ligų.
- Baltųjų kraujo kūnelių diferenciacija: Tai yra skirtingų tipų baltųjų kraujo kūnelių (neutrofilų, limfocitų, monocitų, eozinofilų ir bazofilų) skaičiaus ir procentinės dalies nustatymas. Šie skaičiai gali padėti nustatyti tam tikras infekcijas, uždegimines būkles ar kraujo ligas.
- Raudonųjų kraujo kūnelių nusistovėjimo greitis (RKN): Tai yra kraujo tyrimas, kuris gali padėti nustatyti uždegimą organizme.
- Hemoglobino variacijos (anizocitozė, poikilocitozė): Šie rodikliai gali rodyti raudonųjų kraujo kūnelių dydžio ir formos pokyčius, kurie gali būti susiję su įvairiomis anemijos formomis.
Bendras kraujo tyrimas gali suteikti daug informacijos apie asmens sveikatos būklę, tačiau dažnai reikia papildomų tyrimų, kad būtų galima tiksliai nustatyti diagnozę ar priežastį.
Išvada
Kraujo tyrimai yra esminė dalis medicininės priežiūros, leidžianti gydytojams gauti svarbią informaciją apie paciento sveikatos būklę. Tinkamas pasirengimas kraujo tyrimui ir supratimas, ko tikėtis, gali padėti sumažinti nerimą ir užtikrinti tikslius rezultatus. Nors kai kurie žmonės gali jaustis nervuoti dėl procedūros, tinkamas pasirengimas ir informacijos turėjimas gali padėti sumažinti stresą ir padaryti patirtį kuo sklandesnę.
Šaltinis: Healthline
