Kamariškių dvaras, įsikūręs netoli Latvijos pasienio, buvo įsigytas už sumą, mažesnę nei kainuoja vieno lango įstatymas. Ši istorija yra ne tik apie dvaro atstatymą, bet ir apie kultūros paveldo atgaivinimą bei tvarumo principų diegimą. Dvaro vadovas Arūnas Survila pasidalijo įkvepiančia istorija, kaip nedidelė komanda ėmėsi ambicingo projekto – prikelti XVI a. Kamariškių dvarą naujam gyvenimui.
Istorinis kontekstas ir dvaro nykimas
Kamariškių dvaras pirmą kartą paminėtas 1583 m., priklausius Suvieko dvaro palivarkui. Per ilgą laikotarpį dvaras perėjo iš vienų rankų į kitas, kol pokario metais buvo suniokotas. Vietoje praeities prabangos liko tik griuvėsiai, o dvarvietėje buvo įsikūręs kolūkis. Pasak Arūno Survilos, Lietuvoje dar vis nyksta dvarai, ir tai jam kelia didelį apmaudą.
Naujas gyvenimas ir kūrybos erdvė
2019 m. Kamariškių dvarą įsigijo „Inovatorių slėnio“ komanda, kurios tikslas – sukurti erdvę, kurioje menininkai ir kūrėjai galėtų dirbti ir gyventi ramioje, natūralioje aplinkoje. Šis projektas jau garsėja sėkmingu Buvusio Antalieptės Basųjų karmelitų vienuolyno atgaivinimu, o dabar komanda ėmėsi dar didesnės užduoties – atstatyti Kamariškių dvarą.
„Kamariškių dvaras įsikūręs ten, kur susikerta Rokiškis ir Zarasai, tarp Lietuvos ir Latvijos sienų. Tai ekonomiškai gana silpna teritorija, jai reikia dėmesio. Visa dvarvietė buvo išvogta, parkas paverstas buitiniu šiukšlynu. Mes manome, kad galime sukurti pilietišką projektą, kuris pakeistų aplinką, įgalintų žmones, padėtų prikelti šį regioną ir leistų dvarui klestėti“, – teigia Arūnas Survila.
Tvarumo ir bendruomeniškumo princai
Dvaro atkūrimas neapsiriboja tik pastatų restauracija. Komanda atliko biologinės įvairovės tyrimus, kad užtikrintų gamtos harmonizavimą su kultūros paveldu. Dvaro atstatymo procese naudojamos ilgaamžės medžiagos, rankų darbo baldai, ir įtraukiami vietos meistrai bei amatininkai.
„Kamariškių dvaro atkūrimas nėra tik estetinis projektas – tai pilietiškumo, tvarumo ir bendruomeniškumo skatinimas. Dvaras tampa vieta, kurioje atgyja istorija, įkvepianti naujas kartas ir suteikianti naują prasmę kultūros paveldui“, – pabrėžia Survila.
Projekto iššūkiai ir ateities planai
Nors idėja atrodo graži, projekto pradžia buvo sudėtinga. Komanda turėjo susidurti su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip privažiavimas per sniegą ar būtinybė turėti traktorius žiemą. Vis dėlto, nepaisant sunkumų, Kamariškių dvaras jau beveik atstatytas ir komanda tikisi, kad jis taps inovacijų ir kūrybos centru.
„Mes bandome sukurti naują atviros erdvės formą, kurioje šiuolaikinis žmogus galėtų kurti ir rasti laisvę bei kolaboraciją. Labai laukiame, kol galėsime atverti plačias duris, nes tai ypač naudingas organizacijai – naujos pažintys, idėjos, žmonės, pradžios“, – dalinasi Survila.
Kamariškių dvaras siekia būti ne tik kultūrinės reikšmės objektu, bet ir vieta, kurioje skatinamas pilietiškumas, tvarumas ir bendruomeniškumas. Dvaras tampa gyvu kultūros ir istorijos liudininku, įkvepiančiu naujas kartas ir praturtinančiu Lietuvos kultūrinį kraštovaizdį.
