Mažoji bendrija (MB) – viena populiariausių juridinių formų smulkiam verslui Lietuvoje. Paprastesnis steigimas, lankstesnis valdymas ir mažesnė administracinė našta – visa tai vilioja tuos, kurie nori pradėti savo veiklą be didelių išlaidų ar sudėtingų procedūrų.
Visgi net ir mažos įmonės veiklai būtina tvarkinga buhalterinė apskaita. Būtent šioje srityje dažniausiai ir daromos klaidos, kurios gali virsti rimtais finansiniais ar teisiniais nepatogumais.
Ką dažniausiai pamiršta MB savininkai?
1. Netvarkinga dokumentų apskaita.
Sąskaitos, banko išrašai, grynųjų pinigų judėjimas – visa tai turi būti tinkamai registruota. Dažnai siekiant sutaupyti, dokumentų tvarkymas atidedamas arba vykdomas atmestinai. Pasekmės – netikslūs duomenys, praleisti mokesčiai ar nenuoseklumas deklaracijose.
2. Pavėluoti ar nepateikti dokumentai.
Neretai manoma, kad jei MB šiuo metu nevykdo veiklos, dokumentų teikti nereikia. Tai klaidinga. Net pasyviai veikiančios bendrijos turi pateikti tam tikras deklaracijas laiku. Vėlavimas – tai delspinigiai ir papildomi aiškinimaisi su institucijomis.
3. Asmeninių ir įmonės lėšų painiojimas.
Dar viena dažna klaida – bendrijos lėšų naudojimas asmeniniams pirkiniams. Tai ne tik trikdo apskaitą, bet ir gali sukelti įtarimų dėl lėšų panaudojimo, ypač jei tikrinama mokesčių inspekcijos.
4. Nepilnai suprastos mokestinės prievolės.
Net jei MB neturi darbuotojų, jos nariai vis tiek turi deklaruoti pajamas ir mokėti atitinkamus mokesčius. Dažnai pamirštama, kad ir paskirstytas pelnas apmokestinamas, o kai kuriais atvejais reikia mokėti PSD ar GPM.
Kodėl klaidos kartojasi?
Mažosios bendrijos steigėjai dažnai nori išlaikyti kuo daugiau veiklos kontrolės savo rankose. Tai suprantama, ypač pradedant. Tačiau buhalterija – sritis, kurioje net smulki neatitiktis gali kainuoti brangiai. Deklaracijų terminai, keičiamas teisinis reguliavimas, specifinės MB taisyklės – visa tai reikalauja nuolatinio atnaujinimo ir dėmesio detalėms.
Ypač sudėtinga tampa tuomet, kai bendrija pradeda augti: įdarbina žmones, tampa PVM mokėtoja, įsigyja ilgalaikio turto. Tada apskaitos vedimas „iš įpročio“ ar remiantis tik bendrais principais tampa nebeužtektinas.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Buhalterinės apskaitos tvarkymas reikalauja žinių ir atsakomybės. Jei:
- jaučiate, kad nepavyksta suspėti su deklaracijų terminais;
- norite būti tikri dėl teisingai apskaičiuotų mokesčių;
- augant verslui pastebite, kad dokumentų tvarkymo krūvis didėja;
tuomet verta pagalvoti apie pagalbą iš išorės – patyrusio specialisto ar įmonės, kuri gali užtikrinti nuoseklumą ir profesionalumą. Tokiu būdu galima išvengti ne tik klaidų, bet ir nuolatinės įtampos dėl dokumentų tikslumo.
Beje, apskaita mažosioms bendrijoms turi savų niuansų: skirtingi veiklos modeliai, galimybė dirbti be darbo sutarčių, specifiniai mokesčių skaičiavimo principai. Būtent todėl verta apsvarstyti, ar buhalteriją tvarkyti patiems, ar geriau pasitarti su specialistais.
Kaip išvengti dažniausių klaidų?
- Tvarkingai fiksuokite visus finansinius dokumentus. Net jei jų nedaug – geriau turėti sistemą nuo pirmos dienos.
- Nelaikykite MB ir asmeninių lėšų viename katile. Aiškiai atskirkite, ką leidžiate iš verslo sąskaitos.
- Nesiremkite tik „savaitgaliais pasidomėsiu“. Buhalterija nėra sritis, kurioje klaidas galima taisyti pavėluotai.
- Domėkitės savo pareigomis. Net jei nevykdote veiklos – deklaruoti vis tiek reikia.
MB apskaita nėra tik formalumas. Tai verslo pamatas, kuris leidžia veikti skaidriai, saugiai ir augti be nereikalingų trikdžių.
Atsakomybė tenka vadovui ar nariui – todėl svarbu nuo pat pradžių pasirinkti tinkamą apskaitos tvarkymo būdą ir nepabijoti konsultuotis, jei kyla abejonių.
Kartais net viena profesionali pastaba gali išgelbėti nuo didelės klaidos.
