Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. daliai pirmąjį būstą perkančių gyventojų minimalus pradinis įnašas sumažėjo nuo 15 iki 10 proc. būsto vertės.
Pavyzdžiui, perkant 180 tūkst. Eur kainuojantį būstą, pradinei sumai reikia nebe 27 tūkst., o 18 tūkst. Eur.
Mažesnis pradinis įnašas palengvina kelią iki nuosavo būsto, tačiau 10 proc. riba taikoma tik nustatytas sąlygas atitinkantiems pirkėjams.
„Effex“ ekspertas paaiškina, kam galioja nauja tvarka ir kodėl vien sukaupti 10 proc. būsto kainos dar neužtenka.
Kam taikomas 10 proc. pradinis įnašas?
10 proc. minimalus pradinis įnašas taikomas žmogui, kuris sudaro pirmąją kredito sutartį gyvenamosios paskirties nekilnojamajam turtui įsigyti arba statyti ir kredito sutarties sudarymo metu neturi bei per pastaruosius penkerius metus neturėjo priklausiusio nekilnojamojo turto.
Paskolą imant su bendraskoliu, šias sąlygas turi atitikti ir jie.
Todėl pirmoji būsto paskola savaime dar nereiškia teisės į 10 proc. pradinį įnašą.
Pavyzdžiui, žmogui, kuris paskolos anksčiau neturėjo, tačiau šiuo metu turi arba per pastaruosius penkis metus turėjo nekilnojamojo turto, išlieka įprastas, ne mažesnio kaip 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas.
Daugiau informacijos apie būsto paskolą ir reikalingas → „Effex“ būsto paskolos skaičiuoklė
Bankas visvien gali prašyti didesnio nei 10 proc. pradinio įnašo
Atsakingojo skolinimo nuostatai leidžia kriterijus atitinkančiam pirmojo būsto pirkėjui skolintis su 10 proc. pradiniu įnašu, tačiau galutinį jo dydį nustato paskolą suteikiantis bankas.
Kredito įstaiga individualiai vertina pirkėjo pajamas ir jų stabilumą, turimus finansinius įsipareigojimus, kredito istoriją bei perkamą turtą.
Įvertinęs riziką bankas gali pareikalauti didesnio nei 10 proc. pradinio įnašo.
Kiek sumažėjo pradiniam įnašui reikalinga suma?
Pradinio įnašo suma tiesiogiai priklauso nuo perkamo būsto kainos.
Sumažinus minimalų įnašą nuo 15 iki 10 proc., pirkėjui prieš sandorį dabar reikia sukaupti trečdaliu mažiau nuosavų lėšų.
| Būsto kaina | 15 proc. įnašas | 10 proc. įnašas | Skirtumas |
|---|---|---|---|
| 180 000 Eur | 27 000 Eur | 18 000 Eur | 9 000 Eur |
| 250 000 Eur | 37 500 Eur | 25 000 Eur | 12 500 Eur |
Pavyzdžiui, perkant 180 000 Eur kainuojantį būstą, vietoje 27 000 Eur pakanka sukaupti 18 000 Eur pradiniam įnašui.
Perkant 250 000 Eur būstą, reikalinga suma sumažėja nuo 37 500 iki 25 000 Eur.
Daugiau informacijos apie būsto paskolą ir preliminarius finansavimo skaičiavimus → „Effex“ būsto paskolos skaičiuoklė.
Mažesnis pradinis įnašas reiškia didesnę paskolą
Mažesnis pradinis įnašas sumažina nuosavų lėšų poreikį būsto pirkimo pradžioje, tačiau nepadengta kainos dalis persikelia į paskolą.
Dėl to didėja ir mėnesio įmoka, ir per visą paskolos laikotarpį sumokamų palūkanų suma.
Pavyzdžiui, perkant 180 000 Eur kainuojantį būstą su 15 proc. pradiniu įnašu reikėtų skolintis 153 000 Eur, o su 10 proc. įnašu – 162 000 Eur.
Taikant 30 metų paskolos terminą ir 4,04 proc. palūkanų normą, mėnesio įmoka atitinkamai siektų apie 734 ir 777 Eur – maždaug 43 Eur daugiau per mėnesį.
Faktinė mėnesio įmoka priklauso nuo paskolos termino, banko maržos ir tuo metu taikomos palūkanų normos.
Bankas vertina mokumą ir pagal 6 proc. palūkanų scenarijų
Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. pasikeitė paskolos įmokų ir pajamų santykio vertinimas.
Bankas turi patikrinti, ar paskolos gavėjas pajėgtų vykdyti įsipareigojimus esant ne mažesnei kaip 6 proc. palūkanų normai.
Pagal šį scenarijų finansiniams įsipareigojimams tenkanti suma negali viršyti 50 proc. tvarių mėnesio pajamų.
Pavyzdžiui, 162 000 Eur paskolos įmoka 30 metų laikotarpiui, esant 4,04 proc. palūkanoms, siektų apie 777 Eur.
Taikant 6 proc. palūkanų scenarijų, vertinama įmoka padidėtų iki maždaug 971 Eur.
Vien pagal 50 proc. ribą tokiam įsipareigojimui reikėtų maždaug 1 943 Eur tvarių mėnesio pajamų.
Vertindamas mokumą bankas taip pat atsižvelgia į kitus finansinius įsipareigojimus, namų ūkio išlaidas, išlaikytinius ir kitus rizikos veiksnius.
Todėl reikiamo pradinio įnašo sukaupimas dar nereiškia, kad bankas suteiks norimo dydžio paskolą – tam turi pakakti ir pirkėjo pajamų.
Turto vertinimas gali padidinti nuosavų lėšų poreikį
Bankas maksimalią paskolos sumą skaičiuoja pagal mažesnę iš dviejų verčių – būsto pirkimo kainą arba nepriklausomo vertintojo nustatytą rinkos vertę.
Pavyzdžiui, jeigu už būstą sutarta mokėti 180 000 Eur, tačiau vertintojas jo rinkos vertę nustato 170 000 Eur, 90 proc. finansavimas būtų skaičiuojamas nuo 170 000 Eur.
Tokiu atveju maksimali paskolos suma siektų 153 000 Eur.
Likusius 27 000 Eur pirkėjas turėtų padengti savo lėšomis. Tai sudarytų 15 proc. faktinės 180 000 Eur pirkimo kainos, nors bankas finansuotų 90 proc. vertintojo nustatytos turto vertės.
Kokias dar išlaidas reikia įvertinti perkant būstą?
Be pradinio įnašo, pirkėjui reikia numatyti lėšų ir kitoms su būsto įsigijimu susijusioms išlaidoms.
Jų gali prireikti turto vertinimui, notariniams veiksmams, nuosavybės ir įkeitimo registravimui bei turto draudimui.
Papildomų išlaidų atsiranda remontuojant ar įrengiant būstą, perkant baldus ir buitinę techniką. Todėl visų sukauptų santaupų skirti vien pradiniam įnašui nėra racionalu.
Finansinis rezervas svarbus ir po sandorio.
Sumažėjus pajamoms ar atsiradus nenumatytų išlaidų, būsto paskolos įmokas vis tiek reikės mokėti kiekvieną mėnesį.
Jeigu banko pasiūlymas leidžia rinktis 10 proc. pradinį įnašą, dalį santaupų galima palikti būsto įrengimui ir finansiniam rezervui, užuot visą sukauptą sumą skyrus pradiniam įnašui.
Prieš ieškant būsto svarbu žinoti savo finansinę ribą
Būsto paiešką reikėtų pradėti ne nuo maksimalios sumos, kurią bankas sutinka paskolinti, o nuo mėnesio įmokos, kurią namų ūkio biudžetas pajėgs stabiliai padengti kartu paliekant sau finansinį rezervą.
Iš anksto nusistačius tokią ribą lengviau atsirinkti realiai įperkamus būstus ir nepervertinti savo galimybių vien todėl, kad pirmojo būsto pradinis įnašas sumažėjo iki 10 proc..
