Žolelės nuo sąnarių skausmo – skamba paprastai, bet jų poveikis gali nustebinti net skeptiškiausius. Kol daugelis skuba į vaistinę ieškoti nuskausminamųjų, liaudies medicina jau šimtmečius žinojo, kokios gamtos dovanos gali palengvinti skausmą ir uždegimą. Ir dažnai – be šalutinio poveikio.
Šiame straipsnyje aptarsime ne tik veiksmingiausias žoleles, bet ir kaip jas naudoti, kada jos padeda geriausiai, ir ko vengti. Jei skauda keliai, pečiai ar pirštų sąnariai – verta pabandyti tai, ką išbandė ne viena karta.
Kodėl verta naudoti žoleles nuo sąnarių skausmo?
Sąnarių skausmas dažnai signalizuoja apie uždegiminius procesus organizme. Čia ir atsiskleidžia didžioji žolelių galia – daugelis jų veikia kaip natūralūs priešuždegiminiai ir nuskausminamieji.
Skirtingai nei cheminiai vaistai, kurie dažnai tik „užslopina“ simptomus, žolelės padeda atkurti pusiausvyrą – ramina, gerina kraujotaką, mažina paburkimą ir palaiko natūralų organizmo gijimo procesą.
Be to, daugumą jų galima naudoti ilgą laiką, be baimės dėl priklausomybės ar kepenų apkrovos. Tai ypač svarbu tiems, kurie kenčia nuo lėtinio skausmo ar nori tausoti sveikatą.
Svarbiausia – pasirinkti tinkamas žoleles ir žinoti, kaip jas vartoti. Apie tai – netrukus.
Veiksmingiausios žolelės nuo sąnarių skausmo
Lietuviškos pievos ir darželiai slepia kur kas daugiau nei tik grožį – juose gausu žolelių, kurios gali tapti tikru išsigelbėjimu kenčiantiems nuo sąnarių skausmų.
Senolių praktikoje šios žolės buvo naudojamos ne tik kaip pagalba ūmiems skausmams, bet ir lėtiniam uždegimui, sąnarių sustingimui ar net atsigavimui po traumų.
Pažvelkime, kurios žolelės vertinamos labiausiai – ir svarbiausia, kaip jas teisingai naudoti.
Dilgėlė (Urtica dioica)
Senolių praktikoje dažnai naudota dėl savo gebėjimo valyti kraują ir mažinti uždegimą. Dilgėlė turi daug mineralų – ypač silicio ir kalcio – kurie reikalingi sveikiems sąnariams. Ji taip pat pasižymi lengvu diuretiniu poveikiu, tad padeda pašalinti skysčių sankaupas aplink sąnarius.
Dilgėlių arbata – paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas gauti naudą. Galima naudoti tiek šviežius, tiek džiovintus lapus. Kai kurie renkasi dilgėlių sultis arba kapsules, o išoriškai – kompresus ant skaudančių vietų. Tik svarbu: dilgėlės stimuliuoja, tad netinka vakare prieš miegą.
Kiaulpienė (Taraxacum officinale)
Nors dažnai laikoma piktžole, kiaulpienė iš tiesų yra viena vertingiausių sąnarių sveikatai skirtų žolelių. Ji pasižymi stipriu detoksikuojančiu poveikiu – padeda iš organizmo pašalinti kenksmingas medžiagas, kurios gali skatinti uždegimus. Be to, kiaulpienių šaknys stiprina kepenis, o tai tiesiogiai veikia viso organizmo uždegimines reakcijas.
Kiaulpienių lapai dažniausiai naudojami švieži – salotoms ar žaliems kokteiliams. O šaknys verdamos į arbatą arba džiovinamos ir vartojamos kaip papildas. Norint pasiekti priešuždegiminį efektą, rekomenduojama gerti po puodelį kiaulpienių šaknų arbatos 2–3 kartus per dieną.
Devynių jėgų žolė (Epilobium angustifolium)
Dar žinoma kaip gaurometis arba siauralapis ugniarūgštis, ši žolė vertinama dėl savo plataus poveikio – nuo virškinimo sistemos iki odos ir sąnarių. Ji pasižymi raminančiomis, priešuždegiminėmis ir regeneracinėmis savybėmis. Liaudies medicina ją naudojo tiek nuo vidinių uždegimų, tiek esant sąnarių skausmams ar patinimams.
Devynių jėgų žolė dažniausiai vartojama kaip arbata – džiovinti lapeliai užplikomi karštu vandeniu ir geriami 2–3 kartus per dieną. Išoriškai naudojama vonelėms ar kompresams – ypač esant sąnarių tinimui ar po fizinio krūvio. Tinka naudoti ir ilgesnį laiką, nes švelniai veikia organizmą.
Šalavijas (Salvia officinalis)
Šalavijas – tikras žolelių karalius, pasižymintis ne tik stipriu kvapu, bet ir gydomosiomis savybėmis. Jis žinomas dėl savo antiseptinių ir priešuždegiminių savybių, kurios ypač naudingos esant sąnarių skausmams, sustingimui ar uždegiminiams procesams. Be to, šalavijas gerina kraujotaką – o tai svarbu sklandžiam sąnarių „maitinimui“.
Šalavijo lapai gali būti naudojami tiek kaip arbata, tiek išoriškai – kompresams ar trynimui. Skausmingoms vietoms ypač veiksmingas šiltas šalavijo nuoviras – jame suvilgomas audinys ir uždedamas ant sąnario. Tokį kompresą galima daryti vakarais prieš miegą – skausmas dažnai atlėgsta jau po kelių kartų.
Ramunėlė (Matricaria chamomilla)
Švelni, bet itin universali žolelė. Ramunėlė nuo seno naudojama ne tik virškinimui raminti, bet ir mažinti uždegimą sąnariuose. Ji veikia švelniai, tačiau nuosekliai – ramina uždegiminius procesus, skatina atsipalaidavimą ir pagerina miegą, kuris labai svarbus organizmo atsigavimui.
Ramunėlių žiedai dažniausiai užplikomi kaip arbata, bet esant sąnarių skausmui labai vertingi ir kompresai. Tiesiog užpilkite žiedus verdančiu vandeniu, palaikykite 10–15 min., pamirkykite audinį ir uždėkite ant skaudamos vietos. Šiluma ir veikliosios medžiagos veikia kartu – švelniai, bet veiksmingai.
Arnika (Arnica montana)
Ši kalnų žolelė ypač naudinga esant sumušimams, patempimams ar ūmiems sąnarių skausmams. Arnika pasižymi stipriu priešuždegiminiu, skausmą malšinančiu ir kraujotaką gerinančiu poveikiu. Ji dažnai naudojama sportininkų, taip pat vyresnio amžiaus žmonių, kovojančių su sąnarių problemomis.
Svarbu žinoti: arnika vartojama tik išoriškai. Jos pagrindu gaminami tepalai, geliai ar alkoholiniai užpilai, kurie įtrinami į skaudamą vietą. Šios priemonės greitai įsigeria, mažina tinimą ir skausmą, tačiau svarbu nevartoti ant atviros odos ar žaizdų.
Mėta (Mentha piperita)
Mėta gerai žinoma dėl savo gaivaus kvapo, tačiau ji turi ir stiprių nuskausminamųjų savybių. Pipirmėtė veikia vėsinančiai ir atpalaiduojančiai, todėl padeda esant sąnarių įtampai, spazmams ar nuovargiui. Be to, mentolis, esantis mėtoje, natūraliai mažina skausmo pojūtį, dirgindamas odos nervų receptorius.
Sąnarių skausmui dažniausiai naudojamas pipirmėtės eterinis aliejus – kelis lašus galima įlašinti į bazinį aliejų (pvz., alyvuogių) ir švelniai įmasažuoti į skaudamą vietą. Taip pat galima ruošti voneles su mėtos nuoviru arba kompresus su šilta arbata. Verta vengti tiesioginio naudojimo ant jautrios ar sudirgusios odos.
Kaštonas (Aesculus hippocastanum)
Arklio kaštonas – galinga priemonė kraujotakai gerinti ir uždegimui mažinti. Jis ypač vertinamas sergant venų varikoze ar esant kojų sunkumui, tačiau jo poveikis naudingas ir sąnariams. Kaštonas stiprina kraujagyslių sieneles, mažina paburkimą ir gerina skysčių cirkuliaciją – tai palengvina ir sąnarių skausmus.
Dažniausiai naudojami kaštonų žiedai arba vaisiai – ruošiami užpilai, kuriuos galima naudoti kompresams. Taip pat plačiai paplitę tepalai su kaštonų ekstraktu – jie gerai įsigeria, tonizuoja ir mažina nemalonius pojūčius. Kaštonas gana stipri medžiaga, tad geriausia jį naudoti išoriškai, vengiant kontakto su pažeista oda.
Pabaigai: gamtos galia mūsų rankose
Sąnarių skausmas – ne tik fizinis nemalonumas, bet ir ženklas, kad kūnui reikia pagalbos. Nors vaistai gali greitai numalšinti simptomus, žolelės nuo sąnarių skausmo veikia giliau – jos palaiko natūralią organizmo pusiausvyrą, mažina uždegimą ir skatina atsigavimą.
Svarbiausia – kantrybė ir reguliarumas. Gamtinės priemonės veikia švelniai, bet užtikrintai. Jei skiriame laiko, klausome savo kūno ir renkamės natūralų kelią – rezultatai gali maloniai nustebinti.
Tad jei skauda, maudžia ar trūksta judrumo – neignoruok. Išbandyk tai, ką šimtmečiais naudojo mūsų seneliai. Galbūt atsakymas slypi ne vaistinėje, o pievoje.
