Vos tik ji pasirodo darže ar vejoje, dauguma skuba jos atsikratyti. Išrauna, nupurškia ar net keikia – mat esą bjauroja kiemą. Tačiau ar žinojote, kad ši „nereikalinga“ piktžolė iš tiesų valo kepenis ir jau šimtmečius naudojama liaudies medicinoje?
Senolių praktikoje ji buvo vertinama kaip viena veiksmingiausių priemonių kepenų veiklai gerinti, o šiandien mokslas tik pradeda atsigręžti į tai, ką močiutės žinojo nuo seno. Ir ne, tai ne jokia egzotiška žolė – ji auga visur: pakelėse, daržuose, šalia tvorų ar net plyname kieme.
Tad kodėl mes ją naikiname, vietoj to, kad panaudotume sveikatai stiprinti?
Paprastas augalas, nepaprasta nauda – kiaulpienė
Taip, kalbame apie visiems pažįstamą kiaulpienę. Šis geltonas pavasario šauklys, kurio sėklos vėjyje išsisklaido tarsi pūkai, laikomas piktžole. Tačiau liaudies medicina nuo seno jį vertina kaip vieną iš geriausių natūralių kepenų valymo priemonių.
Kiaulpienės šaknys, lapai ir net žiedai – visa augalo dalis turi naudingų savybių. Šaknis dažnai naudojama kaip arbata ar nuoviras kepenims stiprinti, o jauni lapeliai – salotoms, kokteiliams ar net sriuboms.
Šis augalas ne tik valo kepenis, bet ir skatina tulžies išsiskyrimą, padeda virškinimui, mažina uždegiminius procesus. Ir tai – ne tušti žodžiai. Daug tyrimų rodo, kad kiaulpienėje gausu antioksidantų, flavonoidų bei medžiagų, naudingų virškinimo sistemai.
O svarbiausia – tai visiškai natūralus, nemokamas ir lengvai prieinamas šaltinis, kurį dažnas tiesiog išmeta.
Kaip naudoti kiaulpienę, kad padėtų kepenims
Norint pasinaudoti visomis kiaulpienės galiomis, svarbu žinoti, kaip ją tinkamai paruošti ir vartoti. Juk ne kiekviena forma veikia vienodai, o kai kurios naudingosios medžiagos atsiskleidžia tik tam tikrais būdais.
1. Kiaulpienės šaknų arbata
Senolių pamėgtas būdas – nuoviras iš kiaulpienės šaknų. Rudenį ar ankstyvą pavasarį išrautos šaknys nuplaunamos, išdžiovinamos ir smulkinamos.
Vienas arbatinis šaukštelis džiovintų šaknų užplikomas stikline vandens, pavirinamas 5–10 minučių, o tuomet nukošiamas. Geriama po puodelį 2–3 kartus per dieną, kursais – 2–3 savaites.
Šis gėrimas ne tik valo kepenis, bet ir padeda atsikratyti susikaupusių toksinų, skatina tulžies gamybą.
2. Švieži lapai salotose ar kokteiliuose
Jauni kiaulpienės lapeliai – puikus priedas pavasarinėms salotoms. Jie šiek tiek kartoki, tačiau būtent ta kartumo nata ir naudinga kepenims. Kartumynai suaktyvina virškinimo sultis, skatina detoksikaciją, tad natūraliai valo kepenis.
3. Tinktūros ir užpilai
Dar vienas liaudies būdas – alkoholinis arba vandens užpilas. Smulkintos kiaulpienės dalys užpilamos degtine ar spiritu, laikomos tamsioje vietoje kelias savaites.
Vartojama po kelis lašus, dažniausiai praskiedus vandeniu. Tai koncentruota forma, dažnai naudojama mažesnėmis dozėmis.
Kada kiaulpienė netinka: svarbūs atsargumo ženklai
Nors kiaulpienė tikrai valo kepenis ir gali būti puikus natūralus pagalbininkas, kaip ir kiekviena stipresnė žolelė, ji tinka ne visiems. Svarbu įsiklausyti į savo kūną ir žinoti tam tikras išimtis.
Štai kelios situacijos, kai reikėtų pasitarti su gydytoju arba visai vengti kiaulpienių:
- Sergate tulžies pūslės akmenlige – kiaulpienė skatina tulžies išsiskyrimą, o tai gali sukelti skausmą ar komplikacijas, jei tulžies latakai užsikimšę.
- Turite skrandžio opą ar gastritą – kartumynai gali padidinti rūgštingumą, todėl kai kuriems žmonėms su virškinimo sutrikimais tai nėra tinkamas pasirinkimas.
- Esate nėščia ar žindote – nors kiaulpienė dažnai laikoma saugia, dėl stipresnio poveikio kepenims ir hormoninei pusiausvyrai rekomenduojama vartoti tik pasitarus su specialistu.
- Vartojate vaistus, ypač diuretikus ar vaistus kepenims – kiaulpienė gali sustiprinti jų poveikį arba sąveikauti su veikliosiomis medžiagomis.
Ir dar – svarbu nepadauginti. Net ir natūralūs dalykai, vartojami be saiko, gali išbalansuoti organizmą.
Kur rinkti ir kaip ruošti kiaulpienę
Nors kiaulpienės atrodo visur vienodos, jų poveikis labai priklauso nuo to, kur jas surenkame.
Jei jos augo prie kelio ar miesto pakraštyje – jos gali būti užterštos išmetamosiomis dujomis, sunkiaisiais metalais ar kitais teršalais. Tokia žolė ne tik nepadės, bet gali net pakenkti. Todėl pirmas žingsnis, jei norime, kad kiaulpienė tikrai valo kepenis, – rinkti ją švariose vietose.
Geriausia vieta – jūsų pačių sodas, kaimo pieva ar miško pakraštys, kur aplinka švari, netręšta cheminėmis trąšomis, nepurškiama pesticidais. Pavasarį, kai augalas dar jaunas ir kupinas jėgos, galima rinkti tiek lapus, tiek šaknis. Rudenį – šaknys būna dar galingesnės, sukaupusios visas naudingąsias medžiagas.
Svarbu ne tik kur, bet ir kaip – skubotas rinkimas ar neteisingas džiovinimas gali sumažinti visą vertę. Tad štai, kaip teisingai pasiruošti kiaulpienę:
Kaip paruošti kiaulpienę?
- Lapai: Nuplaukite po šaltu vandeniu, galima trumpai pamirkyti sūdytame vandenyje, kad pašalintumėte kartumą. Tinka naudoti šviežius arba džiovinti pavėsyje, vėdinamoje vietoje.
- Šaknys: Išraukite atsargiai, kad nepažeistumėte. Gerai nuplaukite, supjaustykite plonai ir išdžiovinkite. Vėliau naudosite arbatoms ar milteliams.
- Žiedai: Rinkite ryte, kai jie dar pilni rasos ir gyvybės. Galima naudoti arbatoms, sirupams ar net desertams – skonis švelnus, šiek tiek saldus.
Paruošta taip, kaip darė mūsų seneliai, kiaulpienė tampa ne piktžole, o vertinga pagalbininke, kuri natūraliai ir švelniai valo kepenis.
Galbūt ne piktžolė, o pamirštas lobis?
Kiek daug vertingų dalykų mes nuvertiname vien dėl to, kad jie atrodo… per paprasti. Kiaulpienė – puikus to pavyzdys. Ji nesipuikuoja lentynose, jos nereklamuoja garsūs veidai, bet tyliai ir ištikimai valo kepenis, stiprina organizmą ir grąžina pavasario jėgą.
Gal vietoj to, kad iškart ją rautume lauk, verta bent kartą pabandyti pažvelgti kitaip? Galbūt tai ne piktžolė, o mūsų pačių sveikatai augantis lobis?
Juk gamta dažnai žino, ko mums reikia. Tik reikia išmokti ją išgirsti.
Tad kitą kartą, kai sode pražys geltona saulutė – prisiminkite, kad tai ne priešas, o galimybė. Galimybė stiprinti save natūraliai, be didelių išlaidų ar pastangų. Galimybė grįžti prie paprastumo, kuris iš tiesų veikia.
