Skrandžio problemos: Per kiek laiko sugyja skrandžio opa?

Skrandžio opa – tai ne tik skausminga, bet ir rimta sveikatos būklė, kurią būtina gydyti atsakingai. Šiame straipsnyje aptarsime, per kiek laiko sugyja skrandžio opa, skrandžio opų simptomus, kaip jos diagnozuojamos ir gydomos, bei kokios dietos laikytis sergant šia liga.

Kas yra skrandžio opa?

Skrandžio opa yra skausminga žaizda skrandžio gleivinėje. Jos atsiranda, kai skrandžio apsauginis gleivinės sluoksnis sumažėja ir leidžia virškinimo rūgštims ardyti skrandžio audinius. Skrandžio opas sukelia infekcija bakterija Helicobacter pylori (H. pylori) arba ilgalaikis nesteroidinių uždegimą slopinančių vaistų (NSAID) vartojimas.

Skrandžio opa simptomai

Pagrindinis skrandžio opos simptomas – deginantis ar skausmingas pojūtis pilvo srityje, tarp krūtinės ir bambos. Skausmas gali stiprėti tuščiu skrandžiu ir trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.

Skrandžio opų simptomai gali skirtis priklausomai nuo opų buvimo vietos ir jų dydžio. Pagrindiniai simptomai yra:

  • Deginantis ar skausmingas pojūtis pilvo srityje, ypač tarp krūtinės ir bambos.
  • Skausmas, stiprėjantis tuščiu skrandžiu ir gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.
  • Svorio kritimas net ir be dietos ar fizinio krūvio padidėjimo.
  • Apetito stoka dėl skausmo.
  • Pykinimas arba vemimas, kartais su krauju.
  • Pilvo pūtimas ir greitas sotumo jausmas.
  • Rėmuo – deginantis pojūtis krūtinėje.
  • Anemija, pasireiškianti nuovargiu, kvėpavimo sunkumu ar blyškia oda.
  • Tamsios, dervos spalvos išmatos dėl virškinimo trakte vykstančio kraujavimo.
  • Vėmimas, kuris atrodo kaip kavos tirščiai, rodo virškinimo trakto kraujavimą.

Jei patiriate šiuos simptomus, ypač jei jie yra ilgalaikiai arba pablogėja, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Kraujuojanti skrandžio opa

Kraujuojanti skrandžio opa yra rimta būklė, kuomet skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opa pradeda kraujuoti. Tai gali atsitikti dėl skrandžio ar dvylikapirštės žarnos sienelės pažeidimo ir gali kelti pavojų gyvybei, jei nėra laiku gydoma. Kraujavimas gali būti lėtas ir nežymus arba staigus ir intensyvus, priklausomai nuo opų dydžio ir vietos.

Pacientams, sergantiems kraujuojančiomis skrandžio opomis, svarbu žinoti, per kiek laiko sugyja skrandžio opa, kad galėtų tinkamai sekti gydymo procesą ir įvertinti jo efektyvumą. Gyjimo trukmė gali skirtis priklausomai nuo opų sunkumo, kraujavimo intensyvumo ir gydymo būdo, tačiau paprastai tai užtrunka nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.

Kraujuojančios skrandžio opos simptomai

Kraujuojančios skrandžio opų simptomai gali apimti:

  • Vėmimą su krauju (vėmimas gali atrodyti kaip kavos tirščiai dėl kraujo sąveikos su skrandžio rūgštimi).
  • Juodas, dervos pavidalo išmatas (melena), kurios atsiranda dėl virškinimo trakto kraujavimo.
  • Silpnumą, nuovargį ir šviesią odą, dėl kraujo netekimo sukeliamos anemijos.
  • Sutrikęs sąmoningumas, jei kraujavimas yra intensyvus.
  • Skausmas skrandžio srityje, nors kartais kraujavimas gali būti be skausmo.

Priežastys ir rizikos veiksniai

  • Ilgalaikis nesteroidinių uždegimą slopinančių vaistų (NSAID), pavyzdžiui, aspirino ar ibuprofeno, vartojimas, kurie gali silpninti skrandžio gleivinės apsaugą.
  • Helicobacter pylori (H. pylori) infekcija, kuri gali sukelti uždegimą ir opas skrandžio gleivinėje.
  • Retesni atvejai susiję su Zollinger-Ellison sindromu ar kitomis sveikatos būklėmis, kurios didina skrandžio rūgšties gamybą.

Diagnostika ir gydymas

Kraujuojančios skrandžio opų diagnostika ir gydymas paprastai apima:

  • Endoskopiją, leidžiančią tiesiogiai pamatyti kraujavimo vietą ir, esant būtinybei, ją gydyti.
  • Vaistus, kurie mažina skrandžio rūgšties gamybą ir padeda opoms gyti.
  • Chirurginę intervenciją, jei kraujavimas nesustoja arba opa yra didelė ir kelia pavojų paciento sveikatai.

Kraujuojančių skrandžio opų gydymo tikslas – sustabdyti kraujavimą, užkirsti kelią jo pasikartojimui ir gydyti opas, kad jos galėtų išgyti.

Skrandžio opos diagnozavimas ir gydymas

skrandžio opa

Skrandžio opų diagnozei nustatyti gali prireikti kraujo, išmatų ar kvėpavimo testų, bariumo ryklės rentgeno arba endoskopijos. Gydymas priklauso nuo opų priežasties. Dažniausiai skiriami antibiotikai nuo H. pylori infekcijos. Kai kuriais atvejais, gali prireikti chirurginės intervencijos.

Svarbu atsiminti, kad skrandžio opų gydymo veiksmingumas ir tai, per kiek laiko sugyja skrandžio opa, priklauso nuo greito gydymo pradžios, tinkamo gydymo plano sekimo ir paciento bendros sveikatos būklės.

Dietos rekomendacijos

Nors maistas tiesiogiai nesukelia ar negydo skrandžio opų, sveika mityba gali pagerinti bendrą virškinimo sistemos būklę. Rekomenduojama vartoti daug vaisių, daržovių ir skaidulinių medžiagų. Taip pat vertėtų vengti aštrių ir rūgščių maisto produktų, kol opa gyja.

Ko negalima valgyti sergant skrandzio opa?

  1. Aštrus maistas: Aštrūs prieskoniai ir produktai gali sustiprinti skausmą ir dirginimą.
  2. Rūgštūs vaisiai ir sultys: Tokių vaisių kaip apelsinai, greipfrutai, citrinos ir jų sultys gali dirginti skrandžio gleivinę.
  3. Kava ir kofeininiai gėrimai: Kava, arbata, energetiniai gėrimai ir kiti kofeino turintys produktai gali skatinti rūgšties gamybą.
  4. Alkoholis: Alkoholis dirgina skrandžio gleivinę ir gali pabloginti opų simptomus.
  5. Riebus ir sunkus maistas: Sunkus, labai riebus maistas sunkiai virškinamas ir gali sukelti ar pabloginti skrandžio opų simptomus.
  6. Pieno produktai: Nors seniau manoma, kad pienas gali sušvelninti skrandžio rūgštingumą, per didelis pieno produktų vartojimas gali skatinti daugiau skrandžio rūgšties gamybos.
  7. Citrinininai gazuoti gėrimai: Šie gėrimai gali dirginti skrandžio gleivinę ir skatinti rūgšties gamybą.
  8. Perdirbti ir konservuoti maisto produktai: Dėl aukšto natrio ir kitų cheminių medžiagų kiekio, šie produktai gali dirginti skrandžio gleivinę.

Skrandžio opos gydymas namų sąlygomis

Papildomai prie pagrindinio gydymo, naudinga vartoti probiotikus, medų ir glutaminą turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, vištieną, žuvį, kiaušinius, špinatus ir kopūstus. Svarbu paminėti, kad šios priemonės neturėtų pakeisti gydytojo paskirtų vaistų.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei įtariate, kad turite skrandžio opą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.

Skrandžio opos prevencija

Norint išvengti skrandžio opų, svarbu plauti rankas, tinkamai paruošti maistą, vengti ar riboti NSAID vartojimą ir vartoti vaistus tik pagal gydytojo nurodymus.

Skrandžio opų gydymas ir prevencija reikalauja atsakingo požiūrio į savo sveikatą. Laikantis gydytojo rekomendacijų ir sveikos gyvensenos principų, galima ne tik sumažinti skrandžio opų atsiradimo riziką, bet ir užtikrinti greitesnį sveikimo procesą.


Išvada


Skrandžio opa – tai ne tik skausmingas, bet ir rimtas sveikatos sutrikimas, reikalaujantis atidumo ir kompetentingos medicininės priežiūros. Supratimas apie skrandžio opų simptomus, jų diagnozavimą ir gydymo būdus yra gyvybiškai svarbus kiekvienam, kas susiduria su šia liga. Šiame straipsnyje pateikta informacija apie tai, per kiek laiko sugyja skrandžio opa, kokie simptomai rodo jos buvimą, kaip vyksta diagnozavimas ir gydymas, taip pat dietos rekomendacijos ir namų gynimo priemonės, padedančios palengvinti būklę.

Susiję straipsniai

Palikti atsiliepimą

įrašykite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

- Reklama -

Naujausi straipsniai